Iš kavos pasaulio istorijos. Etiopija

Kava – viena perkamiausių ir labiausiai vartojamų prekių pasaulyje. Nuo Etiopijos kalvų iki Sietlo pakrantės žmonės visame pasaulyje išgeria 500 milijardų puodukų kavos per metus, iš jų net pusę pusryčiams. Kava – pajamų šaltinis daugiau nei 25 milijonams žmonių, dar 100 milijonų žmonių išgyvenimas priklauso nuo šio gėrimo.

O ką mes, kiekvieną dieną mėgaudamiesi savo kavos puodeliu, žinome apie šį gėrimą? O apie jo istoriją? Galimą kavos panaudijmą ir jo subtilybes?

Nuo kavos atsiradimo legendos iki šiuolaikinių kavos pasaulio tendencijų – viskas mūsų naujojoje rubrikoje „Iš kavos istorijos pasaulio“.

Kavos tėvynė Etiopija

Kavos istorija prasidėjo daugiau nei prieš tūkstantį metų šalyje, vadinamoje žmonijos lopšiu – Etiopijoje. Iš tiesų, nėra žinoma, kas atrado kavą ar kada tai įvyko, bet žinoma, kad tai įvyko Etiopijoje. Būtent šios šalies kalnų šlaituose dar ir dabar tebeauga laukiniai kavamedžiai. Egzistuoja daugybė legendų, kas galėjo atrasti kavą, tačiau viena iš jų, skamba įtikinamiausiai.

Legenda apie Khaldi

Ši legenda byloja, kad IX a. viduryje kavos pupeles atrado piemuo, vardu Khaldi. Jis labai mėgdavo kurti dainas, tuo metu, kai jo ganomos ožkos ieškodavo maisto kalnų šlaituose. Artinantis nakčiai piemuo grodamas savo dūdele kviesdavo gyvulius namo. Ir štai vieną kartą jis kaip visuomet pradėjo groti savo melodiją, tačiau ožkų nei kvapo. Suglumęs jis nuėjo pasižiūrėti , kur dingo ožkos. Jas aptikęs, apstulbo pamatęs, kad ožkos garsiai mekena ir laksto aplinkui kaip pasiutusios. Tuomet pastebėjo, kad jos kramto jam nežinomo medžio uogas ir lapus. Jis greitai susiprato, kad tai galėtų būti ožkų pasiutimo priežastis. Piemuo Khaldi nusprendė pats paragauti kelias uogas. Staiga jis pajuto energijos pliūpsnį – pradėjo šokti, dainuoti. Štai taip, manoma, kad kavos pupelės ir buvo atrastos.

Etiopiečiai pirmieji pradėjo rinkti laukinio kavamedžio uogas. Tikėtina, kad kaip ir legendoje apie Khaldi, kavos uogos iš pradžių buvo tiesiog kramtomos arba pupos būdavo sumalomos su taukais ir toks mišinys buvo naudojamas energingumui padidinti. Vėliau etiopiečiai virdavo kavamedžio lapus kartu su vandeniu ir gerdavo kaip silpną arbatą. Ir tik 15 a., greičiausiai visai atsitiktinai, kažkas paskrudino kavos pupeles ir pastebėjo, kokį nepakartojamą aromatą jos skleidžia.

Tuomet paskrudintas pupeles pradėjo trinti ir plikyti magišką juodąjį gėrimą. Mmm, kava! Ir visa tai išaugo į tikrą kavos ruošimo ir gėrimo ceremoniją, kuri Etiopijoje atliekama iki šiol ir turi didelę reikšmę šalies gyvenime.

Kavos ruošimo ceremonija Etiopijoje

Kavos ceremonija Etiopijoje – socialinio ir kultūrinio gyvenimo svarbi dalis. Kvietimas apsilankyti etiopiečio namuose rengiamoje ceremonijoje – draugystės, pagarbos ir svetingumo ženklas. Etiopietis laiko savo pareiga atlikti kavos ceremoniją, apsilankius svečiui, nesvarbu kokiu paros metu tai nutiktų. Jokiu būdu negalima skubėti – ši ceremonija užtrunka iki kelių valandų. Pasaulyje, kur laikas jau seniai tapo preke, Etiopijos kavos ceremonija nukelia mus į laikus, kai buvo vertinami ilgi pasikalbėjimai bei žmogiški santykiai.

Kas vyksta šio ritualo metu? Ceremonijai visuomet vadovauja moteris. Čia nereikalingi jokie civilizacijos išradimai – nei elektra, nei kavamalė. Žmogus viską atlieka pats.

Visų pirma, užkuriama „gyvoji“ ugnis, ant kurios yra skrudinamos dar šviežios (žalios) kavos pupelės. Tuomet paskrudintos pupelės sutrinamos akmeninėje piestoje ir toliau jau ruošiamos specialiame kavinuke, kuris vadinamas jebena. Šeimininkė pila kavą iš indo pridengto padėkliuku į visus puodelius be sustojimo, kol visi puodeliai yra pilni. Pirmiausia kava yra patiekiama vyriausiems šeimos nariams. Kava paskaninama cukrumi arba druska, bet niekada pienu. Daugelyje Etiopijos vietovių kavos ceremonija rengiama tris kartus per dieną – ryte, per pietus ir vakare. Tai pagrindinis socialinis įvykis kaimo vietovėse ir laikas, kai diskutuojama apie bendruomenę, politiką, gyvenimą. Jeigu būsite kada pakviestas sudalyvauti kavos ruošimo ir gėrimo ceremonijoje, įsiminkite, kad nevalia išeiti neišgėrus trijų puodelių kavos. Mat kavos ceremonija susideda iš trijų gėrimo ratų, kurių paskutinis reiškia padėką dvasioms už gėrimą. Šie trys ratai simbolizuoja trijų etiopiečių, išėjusių ieškoti Dievo, kelionę. Jiems mirštant iš bado, pasirodė Dievas ir pamokė susimalti kavos pupeles bei naudoti vietoj maisto.

Taigi kava užėmė ir tebeužima vieną svarbiausių vietų etiopiečių gyvenime – ir tai visiškai nestebina, žinant, kad į kavos auginimo bei rinkimo procesą yra įtraukta daugiau nei 12 milijonų gyventojų. Kavos verslas sudaro 2/3 valstybės pajamų. Kai kurios Etiopijos kavos pupelių rūšys laikomos vienomis geriausių pasaulyje, o aukščiausios klasės arabika pupelės iš Etiopijos gali siekti didžiausias kainas pasaulio rinkoje. Galbūt senoji etiopiečių patarlė geriausiai apibūdina kavos vietą Etiopijos žmonių gyvenime „Buna dabo naw“, kas reiškia išvertus „Kava – mūsų duona!“.