Kapučino – pieno putų magija

Pasak legendos, šį gėrimą netyčia išrado vienuoliai. Jį gaminant, būtina patenkinti tris reikalavimus. Jei Italijoje jį gersite po vakarienės, visi supras, jūs – turistas. Visi šie teiginiai – apie puikią kavą – kapučino. Kaip espresso kava ir plaktas pienas viename puodelyje virsta nuostabiu kavos gėrimu? Kaip atpažinti kokybišką kapučino kavą? Kokiu būdu kapučino „šviesinama“ ir „tamsinama“ ?

„Netyčinis“ vienuolių išradimas

Puikusis kavos gėrimas kapučino gimė saulėtoje Italijoje. Legenda pasakoja, kad jį išrado vienuoliai kapucinai (iš čia kilo ir gėrimo pavadinimas), gyvenę vienuolyne netoli Romos. Vienuoliai, labai mėgę gerti kavą su pienu, pastebėjo, kad kartais, į kavą pilant pieno, susidaro skani puta. Bandyta tokios putotos kavos pasigaminti įvairiais būdais – pradžioje ji plakta kartu su pienu, vėliau plaktas tik šaltas pienas, dar vėliau – šildytas, kol galiausiai įsigudrinta plakti karštą pieną. Ilgainiui legenda apie nuostabų naują gėrimą pasklido po visą Italiją…

Pieno plakimo gudrybės

Klasikinė kapučino sudaryta iš 30 proc. espreso kavos (apie 80 °C tempretūros) ir 70 proc. pieno putų (65–70 °C temperatūros); bendras gėrimo kiekis – apie 120 ml. Gaminant šią kavą, reikia puikiai įvykdyti tris užduotis: paruošti kokybišką espreso, taisyklingai išplakti pieną ir puodelyje „sujugti“ šias dvi sudedamąsias dalis. Žinoma, esama tokių kavos gaminimo superautomatų, kur užtenka paspausti mygtuką ir į puodelį iš karto čiurlena kapučino kava. Tačiau pakalbėkime apie tokį kapučino gaminimo būdą, kai jos ruošėjo įgūdžiai – svarbūs.

Espreso gaminimo aparatuose yra specialus vamzdelis pieno putai pagaminti, iš kurio, esant dideliam slėgiui, veržiasi garai, „išpučiantys“ pieną. Kaip tai daroma? Į tam skirtą ąsotėlį (geriausia – plieninį, kūgio pavidalo) pripilama pieno (maždaug pusė ąsotėlio tūrio) ir patikrinus, ar iš vamzdelio jau veržiasi garai, ąsotėlis pamažu „maunamas“ ant vamzdelio. Indą patariama laikyti 45 laipsnių kampu, kiek pakreipus nuo savęs. Prasidėjus pieno „pūtimui“, ąsotėlis švelniai sukiojamas, juo tarsi piešiami apskritimai ir „banguojama“. Pienui ėmus judėti, ąsotėlis pamažu kreipiamas, kol atsiduria vertikalioje padėtyje. Pienas neturi užvirti! 0,5 litro pieno išplakti paprastai paprastai užtenka 25–30 sekundžių. Dažnai nurodoma, kad idealus pieno, skirto kapučino kavai gaminti, riebumas turi siekti 3,5–3,7 proc. Tačiau tokio riebumo griežtai nereikalaujama. Kaip ir nėra taisyklės, nusakančios, koks pienas – šviežias ar tinkamas ilgai vartoti – yra pats geriausias.

Espreso ir pieno sąjunga

Jei kokybiška espreso kava jau paruošta ir išplakta nuostabioji pieno puta, laikas gimti kapučino kavai. Esama trijų espreso ir pieno „sujungimo“ būdų:

• pirmasis būdas (dažniausias): į kapučino kavai skirtą puodelį, į kurį jau supilta paruošta espreso, pilamas plaktas pienas (kol užpildoma ¾ puodelio). Paskui šaukšteliu uždedama putų;
• antrasis būdas: ąsotėlis švelniai priglaudžiamas prie puodelio, į kurį jau supilta espreso kava, ir pamažu pilamas pienas – kol pripildomas puodelis;
• trečiasis būdas: šaukšteliu ąsotėlyje lengvai sumaišomos putos ir pienas, esantis indo dugne, tada puta pasidaro ne tokia lengva, tačiau tvirtesnė ir vientisesnė. Putos šaukšteliu dedamos į puodelį su espreso kava. Pieno daugiau pilti nereikia!

Kokybiško kapučino gėrimo ypatumai

Kaip apibrėžiama kapučino kavos kokybė? Puta turi būti maždaug vieno centimetro aukščio, tačiau negali lietis per kraštus. Ji privalo būti tiršta ir pakankamai tvirta – į kapučino kavą beriamas cukrus kurį laiką turi „gulėti“ ant putos. Skonis labiausiai priklauso nuo espreso kokybės: ši kava turi būti gana stipri ir aromatinga (aromatas priklausys nuo espreso gaminti naudojamo kavos mišinio). Jei kapučino pernelyg pieninė – galbūt barmenas taupo kavą, jei ji karti – espreso nebuvo kokybiška.

Svarbu ne tik gebėti atpažinti kokybišką kapučino, bet ir mokėti šią kavą gerti. Svarbiausia – gerti laiku. Bent jau Italijoje. Nes ten kapučino – ryto gėrimas. Užsisakę šios kavos po 14 valandos, rėkte rėksite: „Aš – turistas!“. Antroji taisyklė – geriant kapučino, puta ne nukabinama šaukšteliu (vėliau išgeriant skystį), o geriama kartu su kava – taip sumaišomas kavos kartumas ir pieno putos švelnumas… Trečias pastebėjimas – Italijoje kapučino mėgstama saldinti ne įprastu – baltuoju, o ruduoju cukranendrių cukrumi. Teigiama, kad tokia kapučino daug skanesnė. Be to, italai kapučino kavos nebarsto cinamonu. Apskritai italai šį gėrimą barsto tik labai retai ir tik kakavos milteliais. Ir paskutinis patarimas – gerkite kapučino kavą lėtai, mėgaudamiesi ja…

Kapučino keičia atspalvius ir šoka!

Kapučino kava negali pasigirti tokia įvairių gaminimo būdų ir priedų gausa, kaip espreso, tačiau, jums pageidaujant, ji gali būti „pašviesinta“ ar „patamsinta“ arba… šokti:

• cappuccino skuro (tamsi kapučino) – kapučino kava su mažiau pieno nei įprasta;
• cappuccino chiaro (šviesi kapučino) – kapučino kava su daugiau pieno nei įprasta;
• cappuccino freddo (atšaldyta kapučino kava);
• dancing cappuccino („šokanti“ kapučino) – gaminant tokią kapučino kavą, į stiklinę, kurioje ji bus patiekiama, pirmiausia pilama šalto išplakto pieno su ledu (maždaug trys ketvirčiai indo), paskui supilama atšaldyta espreso kavos porcija (apie 30 ml) ir dar šiek tiek karšto išplakto pieno. Karšti ir šalti sluoksniai maišosi ir kapučino pradeda „šokti“…