Kofeinas kavoje: kavos teikiama nauda

Turbūt nenustebsite išgirdę, kad kasdienis kavos ritualas mūsų gyvenimus veikia daugybe būdų. Rytinis šio gėrimo puodelis ne tik mus pažadina, padeda mums jaustis energingesniais ir atveria kelią į naujas pažintis su kitais kavos mėgėjais, bet dėl medžiagos, kuri vadinama kofeinu, jis dar ir turi įtakos mūsų sveikatai. Naujausi tyrimai, kurių objektas yra kofeino poveikis, atskleidė, jog daugeliu atveju, kofeinas gali būti nepaprastai naudingas ir gerinti mūsų sveikatą būdais, apie kuriuos anksčiau nebūtumėte nė pagalvoję! 

Kas yra kofeinas ir kaip jis veikia?

Kofeinas – tai karti, bekvapė, balta, stimuliuojanti medžiaga, natūraliai aptinkama riešutuose, sėklose ir lapuose, priklausančiuose daugiau nei šešiasdešimčiai Afrikoje, Rytų Azijoje bei Pietų Amerikoje augančių augalų. Tarp jų rasite ir visiems puikiai pažįstamus kofeino šaltinius, tokius kaip: 

• Kavos pupelės
• Arbatžolės
• Kakavos ankštys
• Kolos riešutai

Dauguma mūsų kofeiną kavos ar arbatos forma vartoja kasdien – taip stengiamės išvengti mieguistumo, lengviau susikaupti ir paspartinti kognityvinius procesus. Sintetinio (dirbtiniu būdu išgauto) kofeino galima rasti ir įvairiuose gaiviuosiuose ar energiniuose gėrimuose, taip pat ir kai kuriuose maisto produktuose ar medikamentuose, pavyzdžiui, vaistuose nuo skausmo. 

Kadangi kofeinas pasižymi įvairaus pobūdžio teigiamu poveikiu žmogaus organizmui, jis vartojamas gan plačiai. Be to, ši medžiaga jau tūkstančius metų yra svarbi mūsų socialinės kultūros dalis. Stimuliuojančių savybių dėka, kofeinas gerina protines ir fizines funkcijas. Smegenų veiklą jis skatina blokuodamas neurotransmiterį adenoziną ir taip sumažindamas nuovargio pojūtį. Kofeino gebėjimas blokuoti adenozino receptorius pastebimas ir itin mažų dozių atveju, pavyzdžiui, išgėrus vos vieną puodelį kavos. Ši medžiaga stimuliuoja ir centrinę nervų sistemą, suteikdama kūnui bei protui žvalumo ir apdovanodama juos galingu energijos pliūpsniu. Kofeinas turi įtakos smegenų veiklai, tad jis dažnai klasifikuojamas kaip psichoaktyvioji medžiaga. 

Kiek laiko trunka kofeino poveikis?

Kofeinas suveikia itin greitai: kūnas ir smegenys jo poveikį pajunta jau po 10 minučių, o piką ši medžiaga pasiekia po 30–60 minučių. Kadangi kofeiną dažniausiai vartojame gėrimų forma, jis itin greitai įsisavinamas bei perduodamas tiesiai į kraujotaką ir smegenis — štai kodėl po gėrimo su kofeinu gan greitai pajaučiame energijos antplūdį ir širdies plakimo padažnėjimą. 

Kalbant apie tai, kiek laiko trunka kofeino poveikis, svarbu suprasti, jog viskas priklauso nuo to, kiek laiko šis stimuliantas užsibūna jūsų kūne. Jei jūsų virškinimas yra greitas ir kofeiną sparčiai įsisavinate, gali pasirodyti, jog šią medžiagą jūsų kūnas ir pašalino ne ką lėčiau. Vis dėlto kofeino įsisavinimo greitis priklauso nuo daugybės veiksnių, tad skirtingi žmonės į šį klausimą gautų skirtingus atsakymus. Sveikų žmonių atveju, kofeino pusėjimo trukmė įprastai būna lygi maždaug 3–5 valandoms. „Pusėjimo trukmė“ – tai laiko tarpas, per kurį kūnas pašalina pusę įsisavintos medžiagos. Likusi pusė jūsų kūne gali likti kur kas ilgiau.

Norite sužinoti, kiek laiko kofeinas išlieka organizme? Na, tiksliai atsakyti sunku. Ilgalaikis šio stimulianto poveikis gali skirtis priklausomai nuo daugybės fiziologinių ir aplinkos veiksnių, turinčių įtakos jo įsisavinimui (pavyzdžiui, nėštumo, kontraceptinių vaistų vartojimo, rūkymo, aukščio virš jūros lygio, nutukimo ir bendros sveikatos būklės). Kofeino poveikiui pasiekus piką, su kiekviena valanda jis vis silpnėja, tačiau svarbu nepamiršti, kad, nors daugumai žmonių po pietų išgertas kavos puodelis didelės įtakos neturi, kenčiantiems nuo miego sutrikimų dažniausiai patariama vengti kavos likus bent šešioms valandoms iki miego – kitu atveju, kofeinas gali paaštrinti miego sutrikimus ir užkirsti kelią kokybiškam poilsiui.

Kofeino nauda: geresnė nuotaika ir smegenų funkcijų skatinimas

Kelių skirtingų tyrimų metu, mokslininkai nustatė, kad kofeinas veikia mūsų smegenis ir skatina dopamino išsiskyrimą. Dopaminas – tai puikiai tyrėjams pažįstamas neurotransmiteris, atliekantis tarpininko tarp skirtingų nervinių ląstelių vaidmenį ir turintis lemtingos įtakos mūsų gebėjimui patirti malonumą, mąstyti bei planuoti būsimas veiklas. Jis padeda mums susikaupti ir pajusti susidomėjimą, taip leisdamas mums mokytis, atlikti įvairias užduotis su kur kas didesniu entuziazmu ir dėl to pasiekti geresnių rezultatų. Turbūt todėl daugeliui žmonių kavos gėrimo ritualas asocijuojasi su mokslais, darbu ar kitomis dėmesio sutelkimo, didesnio susikaupimo reikalaujančiomis užduotimis. 

Kofeinas gali dar ir pakelti nuotaiką! Tiesą sakant, kava, kakava ir arbata dabar yra aktyviai tiriamos: jose randami polifenoliniai junginiai gali turėti teigiamos įtakos psichologinei būsenai, įskaitant elgesį, nuotaiką ir protines funkcijas. Neseniai atlikti tyrimai parodė, kad kofeiną galima naudoti ir depresijos prevencijai ar depresijos simptomų lengvinimui. 

Sociologijos lauke besidarbuojantys tyrėjai kavą laiko socialiniu, tarpasmeniniu ryšiu pagrįstu produktu, giliai įsišaknijusiu mūsų kultūroje ir dažnai tampančiu neatskiriama šeimos ar draugų susibūrimų dalimi. Kai kurie sociologai mano, kad kasdienis kavos vartojimas turi simbolinę reikšmę. Šiandieniniame pasaulyje, sakydami: „Išgerkime puodelį kavos!“, tuo pačiu sakome: „Pasikalbėkime!“ – tai yra nenuginčijamas įrodymas, kad mūsų kavos gėrimo ritualai iš tiesų yra paremti tarpusavio ryšiu ir artimu bendravimu. Štai kodėl daugumai žmonių kasdienis kavos puodelis kelia vien teigiamas emocijas. Kaip socialinės būtybės, viso pasaulio gyventojai šį kavos gėrimo ritualą itin vertina. Turėdami galimybę užmegzti ryšį su aplinkiniais ir priklausyti tam tikrai socialinei grupei, jaučiamės kur kas psichologiškai tvirtesni ir laimingesni. 

Kofeino nauda: fizinio pajėgumo ir ištvermės didinimas

Kadangi kofeinas yra stimuliantas, jis veikia ne tik mūsų smegenis, bet ir kūną – atliekant fizinių jėgų reikalaujančias užduotis, ši medžiaga mus apdovanoja papildomu energijos pliūpsniu. Atidėdamas nuovargio jausmą, kofeinas padeda mums sutelkti jėgas ir jas išnaudoti savo naudai. Įvairių šalių sporto organizacijos bei Pasaulinė antidopingo agentūra (WADA) netgi riboja profesionaliems atletams leidžiamo suvartoti kofeino kiekį, nes gausus šio stimulianto vartojimas gali suteikti sportininkams nesąžiningą pranašumą. 

Kofeinas stimuliuoja raumenų aktyvavimą kontroliuojančią smegenų dalį, taip padėdamas mums geriau atlikti įvairias fizines užduotis. Tiesą sakant, vienas eksperimentas, kurio metu dviratininkai suvartojo 330 mg kofeino likus 60 minučių iki treniruotės, parodė, jog kofeinas gali padidinti fizinę ištvermę. Nors kai kurie fizinio pajėgumo tyrimai analizuoja teigiamą kofeino poveikį suvartojus didesnę jo dozę, mokslininkai teigia, kad net ir nedidelė kofeino porcija (1–2 puodeliai kavos) gali ne ką mažiau pasitarnauti žaidžiant komandinius žaidimus, dalyvaujant aukšto intensyvumo treniruotėse, atliekant pratimus su pasipriešinimu ir taip toliau. Mažesnės kofeino dozės teigiamai veikia budrumą, žvalumą, nuotaiką ir protinius procesus tiek treniruočių metu, tiek po jų – negana to, saikingas šios medžiagos vartojimas neturi jokių pašalinių poveikių arba turi jų itin mažai.

Kofeino nauda: geresnė atmintis

Šiuo metu atliktų tyrimų, analizuojančių ryšį tarp kofeino ir geresnės atminties, dar nepakanka norint pateikti tvirtas mokslines išvadas. Nepaisant to, kai kurie tyrėjai mano, kad kofeinas gali teigiamai paveikti mūsų ilgalaikę atmintį. Džonso Hopkinso universiteto mokslininkai pasitelkė standartinį paveikslėlių atpažinimo testą ir palygino dviejų grupių gebėjimą įsiminti vaizdinę informaciją: tų, kurie peržiūrėję paveikslėlius gavo kofeino dozę, ir tų, kurie kofeino dozės negavo. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad kofeino veikiamai grupei įsiminti paveikslėlius sekėsi geriau, tad mokslininkai padarė išvadą, kad šis stimuliantas gerina kai kurių tipų atmintį – toks kofeino poveikis pastebimas bent 24 valandas po medžiagos suvartojimo. 

Kofeinas yra tvirtas sąjungininkas ir kovoje prieš protinių funkcijų silpnėjimą, būdingą, pavyzdžiui, Alzheimerio ligai. Jis taip pat mažina ir demencijos riziką. Tiesa, tyrėjai dar nežino, ar už tai dėkoti turime tik kofeinui – gali būti, jog tokiam poveikiui įtakos turi ir kiti mechanizmai, pavyzdžiui, antioksidantų veikla bei padidėjęs jautrumas insulinui. Bet kuriuo atveju, kofeinas pasižymi didžiuliu žmonių sveikatos gerinimo potencialu, tiek vertinant jį kaip prevencinę priemonę, tiek pasitelkiant kaip būdą stiprinti mūsų protinius gebėjimus. 

Kofeino nauda: širdies ligų ir diabeto prevencija

Kai kurie kavos mėgėjai baiminasi, kad stimuliuojantis kofeino poveikis gali pagreitinti širdies plakimą ir bėgant laikui tapti širdies ligų priežastimi. Visgi, pasak tyrimų, reguliarus kavos vartojimas gali turėti priešingą rezultatą. Nors kava iš tiesų kilsteli kraujospūdį, dažniausiai šis efektas yra laikinas ir, vartojant kavą reguliariai, galiausiai bemaž visai išnyksta. Jeigu kofeinui esate itin jautrūs ar turite sveikatos problemų, turėkite tai omenyje prieš mėgaudamiesi kavos puodeliu, tačiau tyrimai rodo, kad sveikų žmonių rizikos susirgti širdies ligomis kofeinas niekaip nepaveikia. Kasdien gerdami po 2–3 puodelius kavos, galite jaustis saugūs: toks kofeino kiekis mokslininkų tirtoms sveikatos problemoms neturi jokios neigiamos įtakos, o kartais jas netgi veikia teigiamai. Dalis tyrėjų, analizuojančių kavos gebėjimą apsaugoti mūsų širdį, mano, kad tokį poveikį galima paaiškinti dideliu kavoje aptinkamų antioksidantų kiekiu, tačiau ši sritis dar nėra iki galo ištyrinėta.

Turime jums ir dar gerų naujienų! Manoma, kad kavos vartojimas yra susijęs su mažesne rizika susirgti II tipo diabetu: 2014-aisiais atliktas tyrimas, kurį vykdė Harvardo viešosios sveikatos mokyklos tyrėjai, parodė, jog vienas kasdienis kavos puodelis per 4 metų laikotarpį riziką susirgti diabetu sumažina net 11 %.

Kofeino nauda: pagalba kontroliuojant svorį

Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, nuo 1975-ųjų visame pasaulyje diagnozuotų nutukimo atvejų skaičius patrigubėjo. Šiandien nutukimas yra rimta problema ir pagrindinė daugelio Vakaruose paplitusių sveikatos problemų bei ligų priežastis. Kai kuriems žmonėms svorio kontroliavimas yra absoliuti būtinybė, o kiti savo svorį stebi dėl bendros sveikatos ar su išvaizda susijusių priežasčių. Kad ir kuriai grupei priklausytumėte, kava gali jums pasitarnauti keliais būdais. Pirma, veikdama alkio hormonus, kurie ir sukelia norą valgyti, kava gali sumažinti apetitą. Stimuliuojantis kofeino poveikis taip pat geba pagreitinti medžiagų apykaitą ir tokiu būdu padidinti kasdien sudeginamų kalorijų skaičių. Būtent todėl kofeinas taip dažnai randamas lieknėjimui skirtų papildų sudėtyje! 

Svarbu paminėti ir kad kava turi itin nedaug kalorijų, tad šio gėrimo vartojimas yra puikus pasirinkimas stengiantis kontroliuoti svorį. Tiesa, nepamirškite, kad šis triukas veiks tik tokiu atveju, jei jūsų kavoje nebus jokių priedų, pavyzdžiui, cukraus, saldiklių, pieno, grietinėlės, saldžių sirupų ir panašiai. Jie padidintų bendrą jūsų kavoje esančių kalorijų skaičių ir laikui bėgant galbūt net taptų didėjančio svorio priežastimi – ypač jei tokiais gėrimais mėgautumėtės dažnai. Reikėtų vengti ir energinių ar kitų gaiviųjų gėrimų su kofeinu: dažniausiai juose yra daug cukraus, o cukrus yra itin kaloringas.

Kofeino nauda: sveikesnė oda

Kofeinas gali būti naudingas ir jūsų odai. Ši medžiaga yra ne tik natūralus stimuliantas, bet ir galingas antioksidantas, kurio senėjimo požymius mažinančios savybės ir gebėjimas užkirsti kelią senatvinėms ligoms jau seniai yra žinomi. Dažniausiai kofeino turinčius produktus geriame, bet didžiulę naudą ši medžiaga gali teikti ir tepant ją ant odos. Gali pasirodyti keista, tačiau mūsų oda puikiai įsisavina kofeiną – todėl jis ir randamas daugelyje odos priežiūrai skirtų produktų, nuo paakių kremų iki plaukų augimą skatinančių šampūnų ir anticeliulitinių priemonių. Pastebėta, kad kofeinas pašalina nepageidaujamą odos raudonį, mažina raukšles, ramina išpurtusią ir uždegimų kankinamą odą bei padeda nudegus saulėje.

Užtepus kofeiną ant odos, jis sutraukia kraujagysles, taip mažindamas raudonį, patinimą ir net paakių patamsėjimą. Stimuliuojančios jo savybės stangrina ir lygina odą, o kofeine esantys antioksidantai padeda odai atsinaujinti bei kovoti su laisvaisiais radikalais. Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad kofeinas gali apsaugoti ir nuo įvairių odos vėžio tipų. Tokį šios medžiagos poveikį dar reikia tirti ir patvirtinti, tačiau jis yra tikrai daug žadantis.

Kofeinas puikus dar ir tuo, kad yra visiškai natūralus ir tinka visiems odos tipams, net ir patiems jautriausiems. Jį paprasta naudoti ir jis lengvai prieinamas, tad šią puikią, pigią priemonę į savo kasdienį odos priežiūros ritualą tikrai galite įtraukti.

Kofeinas ir galvos skausmas: kofeinas – vaistas ar skausmo priežastis? 

Jeigu dažnai kenčiate nuo galvos skausmo, kofeinas gali pasitarnauti ir čia. Tiesą sakant, kofeinas randamas daugelyje populiarių vaistų nuo skausmo. Jei įprastus nuskausminamuosius, tokius kaip aspirinas ar ibuprofenas, vartosite kartu su kava, ji gali padėti vaistams greičiau suveikti bei efektyviau numalšinti skausmą. Ganėtinai silpno skausmo atveju, net ir paprastas kavos puodelis gali pagelbėti! 

Kita vertus, prisiekę kavos mėgėjai puikiai žino, kad negavus kasdienės kofeino dozės, galvos skausmas yra neišvengiamas. Žinant, koks yra kofeino poveikis ir kaip mūsų organizmas reaguoja į šį stimuliantą, tokį efektą paaiškinti nesunku. Tiesą sakant, kofeino abstinencijos sindromas yra rimtas sutrikimas: nemažai tyrėjų siūlo jį įtraukti į „Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovą“.

Vartojant kofeiną, mūsų smegenyse esančios kraujagyslės susitraukia, o kai nustojame jį vartoti, šios kraujagyslės vėl ima plėstis. Padidėjęs kraujo srautas gali sukelti galvos skausmą ar kitus kofeino abstinencijos sindromui būdingus simptomus. Sunku tiksliai pasakyti, kiek laiko šie simptomai gali trukti, kadangi tai priklauso nuo daugybės veiksnių – skirtingų žmonių patiriamos abstinencijos trukmė dažnai ryškiai skiriasi, tad simptomus galite jausti apytiksliai 2–9 dienas. Kuo labiau jūsų kūnas pripratęs prie kasdienės kofeino dozės, tuo stipresni bus abstinencijos simptomai. Norint sumažinti suvartojamo kofeino kiekį, geriausia tai daryti pamažu: pavyzdžiui, jei įprastai per dieną išgeriate tris puodelius kavos, ne atsisakykite jos visiškai, o kurį laiką gerkite po du puodelius. Taip jūsų kūnas lengviau pašalins šią medžiagą iš organizmo ir abstinencijos simptomai bus kur kas silpnesni.

Kai kurie mokslininkai, tiriantys ryšį tarp kofeino ir galvos skausmo, mano, kad šis stimuliantas gali sukelti migreną, o kiti kofeiną laiko efektyviu vaistu nuo galvos skausmo. Tiesa, kofeino kaip migrenos sukėlėjo tyrimai rodo, kad ši medžiaga galvos skausmą sukelia tik itin nedidelei tyrimo dalyvių daliai, o kofeiną kaip potencialų vaistą matantys tyrėjai įrodė, jog ši medžiaga yra saugi ir efektyvi priemonė kovojant prieš ūmią migreną, ypač kai ji derinamas su kitais vaistais nuo skausmo. 

Skirtingi žmonės į kofeiną ir reaguoja skirtingai, tačiau kitąkart pajutę kylantį galvos skausmą, pamėginkite išgerti puodelį kavos – jei skausmas yra gan silpnas ar sukeltas praleisto kavos puodelio, kofeinas gali šį skausmą efektyviai numalšinti!

Kofeinas ir kava: ar šis gėrimas gali sukelti dehidrataciją? 

Nemažai žmonių vis dar klaidingai mano, jog kofeinas turi dehidratuojantį poveikį, tad siekiant organizme išlaikyti optimalų skysčių balansą, šios medžiagos vartojimo reikėtų išvis vengti arba jį griežtai riboti. Tiesa, kad kofeinas yra diuretikas (tai reiškia, kad šio stimulianto vartojimas gali priversti jus dažniau šlapintis, o dažnesnis šlapinimasis gali sukelti dehidrataciją), tačiau svarbu suprasti, jog toks poveikis pastebimas tik didelių dozių atveju (≥500 mg) – toks kofeino kiekis viršija rekomenduojamą maksimalią 4–5 kasdienių kavos puodelių dozę. Laikantis šios rekomendacijos, diuretinis kofeino poveikis bus itin silpnas ir tikrai netaps dehidratacijos priežastimi.

Reikėtų nepamiršti ir kad kofeinas nėra vienintelis jūsų kavos puodelio ingredientas. Kavos gėrimus sudaro daugybė kitų natūralių medžiagų, įskaitant antioksidantus, vitaminus, mineralus bei vandenį. Tiesą sakant, moksliniai tyrimai parodė, kad saikingai vartojamas kofeinas mūsų organizmui suteikia ne ką mažiau skysčių nei vanduo. Stengiantis išvengti dehidratacijos, šis stimuliantas gali būti naudingas, kadangi jis padeda ląsteles aprūpinti būtinosiomis maistinėmis medžiagomis ir deguonimi. Tad jei nemėgstate gerti vandens ir rekomenduojamą kasdienį jo kiekį retai suvartojate, galite lengvai ir saugiai išgerti daugiau skysčių į pagalbą pasitelkę kavą!

Natūralūs antioksidantai ir apsauga nuo ląstelių pažeidimų

Antioksidantai – tai dirbtinės ar natūralios medžiagos, galinčios užkirsti kelią kai kurių tipų ląstelių pažeidimams ar juos gerokai atitolinti. Pažeistos ląstelės gali sukelti įvairias ligas, įskaitant vėžį, širdies ir kraujagyslių ligas, diabetą, Alzheimerio ligą, Parkinsono ligą, taip pat akių ligas, tokias kaip katarakta bei senatvinė geltonosios dėmės degeneracija. Kadangi antioksidantai yra efektyvi tokių sveikatos sutrikimų prevencijos priemonė, jie yra būtini gerai mūsų sveikatai. 

Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, daug natūralių antioksidantų turinčio maisto vartojimas yra geriausias būdas atitolinti senėjimo procesus bei išvengti aukščiau išvardytų ligų. Mums tai yra itin svarbu, nes teigiamas kavos poveikis sveikatai dažniausiai yra siejamas su dideliu joje randamų antioksidantų kiekiu. Kai kurie tyrėjai netgi mano, kad kava yra pagrindinis įprastos vakarietiškos dietos antioksidantų  šaltinis – taip yra todėl, kad ją paprasta paruošti ir ji yra itin lengvai prieinama. Nors daugelis mūsų 2–3 kavos puodelius kasdien išgeria be jokių sunkumų, suvartoti rekomenduojamą vaisių bei daržovių kiekį yra šiek tiek sudėtingiau, ar ne? Nereikia nė sakyti, kad subalansuota mityba privalo susidėti iš įvairaus maisto ir daugybės skirtingų antioksidantų šaltinių, tad rinktis kavą vietoje vaisių ar daržovių tikrai nerekomenduotina, tačiau kava gali būti puikus, sveikas priedas prie kasdien suvartojamo maisto. 

Kiek kofeino yra per daug?

Nors kofeinas yra natūralus, labai lengvai prieinamas ir vartojamas daugumos žmonių, iš tiesų jis yra laikomas psichoaktyvia, stimuliuojančia medžiaga. Tai kelia tam tikras rizikas, kurias neabejotinai verta apsvarstyti. 

Pasak JAV maisto ir vaistų administracijos (FDA) mokslininkų, kofeinas gali būti sveika kasdienio daugelio žmonių raciono dalis, tačiau jį derėtų vartoti saikingai. Sveikiems suaugusiesiems FDA rekomenduoja neviršyti saugios kasdienės 400 miligramų kofeino dozės – šis kiekis yra lygus maždaug 4–5 kavos puodeliams. Tokia kavos dozė gali pasirodyti gan didelė, ypač turint omenyje, kad 2019-aisiais Statista Global Consumer atlikta apklausa parodė, jog amerikiečiai vidutiniškai suvartoja vos 2–3 puodelius kavos į dieną. Visgi svarbu nepamiršti, kad kofeinas aptinkamas ne tik kavoje – šios medžiagos yra ir kituose produktuose, nuo gaiviųjų gėrimų iki šokolado ir net įvairių medikamentų.

Be to, skirtingų žmonių tolerancija kofeinui skiriasi ir priklauso nuo daugybės veiksnių, įskaitant sveikatos būklę, svorį ir net genus. Kai kurie žmonės kofeinui yra itin jautrūs – jiems gali tekti šios medžiagos vengti visą gyvenimą. Žmonėms, kurių tolerancija kofeinui yra žema, ar tiems, kurie kofeino tiesiog suvartojo per daug, gali pasireikšti tam tikri šalutiniai kofeino poveikiai, pavyzdžiui: 

• nemiga
• negalėjimas nustygti vietoje
• nerimas ir padažnėjęs širdies plakimas
• pilvo skausmas ir pykinimas
• galvos skausmas ar migrena

Tad prieš mėgaujantis kavos puodeliu, patartina įvertinti asmeninę savo sveikatos būklę: jei kenčiate nuo nemigos, nerimo ar padažnėjusio širdies plakimo, kofeinas gali šiuos simptomus sustiprinti. 

Kalbant apie iš tiesų nuodingus, rimtas sveikatos problemas ar net mirtį galinčius sukelti kofeino kiekius, svarbu pabrėžti, kad jų suvartoti yra bemaž neįmanoma – per trumpą laiko tarpą turėtumėte išgerti maždaug 30 puodelių kavos. Jei norite iš tiesų mėgautis puikia kava, darykite tai įvertinę savo sveikatą ir laikydamiesi specialistų rekomendacijų. Tik tokiu atveju galėsite patirti visas nuostabias kofeino mums teikiamas dovanas ir nesijaudinti dėl galimos su šia medžiaga siejamos rizikos.

Išvados

Kofeinas – tai itin populiari medžiaga, galinti pagerinti mūsų sveikatą, bet tuo pačiu kelianti ir tam tikrus pavojus. Nors daugelis šių pavojų ir šalutinių kofeino poveikių yra siejami su didelėmis jo dozėmis ar ankstesnėmis sveikatos problemomis, kai kurioms žmonių grupėms reikėtų šios medžiagos poveikį kruopščiai įvertinti ir kava mėgautis turint omenyje šio stimuliuojančio gėrimo keliamą riziką. 

Nepaisant to, daugumai mūsų saikingai vartojamas kofeinas ne tik nekenkia, bet ir turi teigiamą poveikį. Kavos bei kofeino teikiama nauda yra kur kas platesnė nei galėjome pagalvoti – ši nuostabi medžiaga gali net padėti mums išvengti degeneracinių ligų. Kiti jos poveikiai – nuo protinių funkcijų gerinimo iki fizinio pajėgumo didinimo – kasdien kelia milijonų kavos mėgėjų gyvenimo kokybę. Dabar, kai visa šitai jau žinote, galite ramiai mėgautis gardžios kavos puodeliu – šis gėrimas yra svarbi kasdienio jūsų maisto raciono dalis!